Dar senovėje gėlės tvirtai įsigalėjo žmogaus buityje puošė jo būstą, buvo džiaugsmo ar sielvarto simbolis. Iš gėlių buvo sudaromos puokštės, pinamos girliandos ir vainikai. Jau Senovės Egipte, Kinijoje, Graikijoje klestėjo gėlių komponavimo menas. Ispanų užkariautojų pasakojimuose minimos actekų, inkų, majų gėlėmis išpuoštos šventyklos. Iškasenose ir dabar randama vazų, sukurtų prieš tūkstantmečius, papuoštų gėlėmis ir augaliniais motyvais arba žmonių figūromis su gėlėmis ir vainikais ant galvų.
Nuo seno lietuvaitės puošdavosi rūtų vainikais. Ir džiaugsmą, ir mergaitės išliedavo gėlėms. Gėlės dainose apdainuotos, eilėmis aprašytos. Rinkdamas medžiagą apie lietuvius, XIX a. P. Višinskis rašė: „Prie kiekvienos pirkios būtinai turi būti gėlių darželis — visas mergaičių turtas ir džiaugsmas; jeigu darželio nėra arba jis apleistas, reiškia tame name nėra mergaitės. Tos mergaitės didžiuojasi savo darželiais, kurių jis puikesnis ir gražesnis, ta mergaitė kitų akyse stovi aukščiau.
Nesumenkėjo gėlių svarba ir šiandien. Gėlės puikiausias interjero papuošalas, jos džiugina akį, jaukesnę daro aplinką. Visada mus lydi šiluma, kurią visais gyvenimo atvejais dovanoja gėlės.
Gimė žmogus laimingas tėtis skuba pas jaunąją mamą su gėlėmis išreiškia savo džiaugsmą.
Vaikas paaugo, laikas mokyklą. Rūpestinga mama niekada nepamirš — rugsėjo pirmąją vaikas pradeda naują gyvenimą ir, be abejo, su gėlėmis.
Šventinis stalas be gėlių nebus iškilmingas. Kai soduose jau nebežydi gėlės, tai stalas puošiamas vazoninėmis gėlėmis.
Net ir šventišką naujametinį stalą puošia gėlės: gėlininkai sugeba įvairiu metų laiku jas pražydinti.
Kovo 8-ajai gėlininkai stengiasi išauginti jacintų, tulpių, rožių. Dovanojamos ir vazoninės gėlės: raktažolės, azalijos, ciklamenai.
Gegužės Pirmąją mūsų šventinį stalą puošia pirmieji pavasario žiedai.
O gimimo diena ar vardynos? Irgi neišsiverčiama be gėlių.
Vestuvinė palyda… Jaunoji su baltų rožių, gvazdikų ar kalijų puokšte, papuošta paparčio ar smidro šakelėmis, pagal seną tradiciją svočia su raudonų rožių ar begonijų puokšte, pamergės su baltomis ar rausvomis gėlėmis. Jaunojo ir pajaunių atlapuose taip pat gėlės.
Ginama disertacija, švenčiamas jubiliejus ar sidabrinės vestuvės — dažnai įteikiama gėlių krepšeliuose.
Į paskutinę kelionę artimuosius palydime su gėlių žiedais, paskutinius atsisveikinimo žodžius taip pat rašome gyvų gėlių vainikuose. Gėlės lydi mus nuo pirmo iki paskutinio žingsnio.
Mūsų šalyje gėlių sienų komponavimu pradėta domėtis neseniai.
