Kaip ir iš kur atsiradau. Ketverių penkerių metų vaikai, rečiau jaunesni, pradeda tėvų klausinėti, kaip ir iš kur jie atsirado. Į visus klausimus atsakykite paprastai, suprantamai, nesigilindami į smulkmenas.
Nesekite pasakų apie gandrą, pirkimą”, neišsisukinėkite nuo atsakymo. Neparodykite vaikui, kad jo užduotas klausimas jums keblus ir nemalonus. Paprastai mažą vaiką dažniausiai patenkina bet koks atsakymas. Trejų ketverių metų vaikui į klausimą ,,Iš kur atsiradau?” atsakykite: ,,Iš mamos”.
Vyresniam vaikui galite paaiškinti smulkiau. Labai vykusiai, aiškiai, dar prieš 45 metus mažų vaiku lytinio auklėjimo klausimus nušvietė S. Ciurlionienė-Kymantaitė knygoje ,,Vaikų auklėjimas”. Pateikiame ištrauką:
– Mama, iš kur atsiranda maži vaikai?
Jie gimsta, mielasis.
O ką reiškia gimsta?
Jie užauga motinos kūne, ko! nepasidaro pakankamai dideli ir subrendę…
Kodėl jie išeina?
Jie iš motinos kūno išeina taip pat kaip maži triušiukai, kačiukai išeina iš savo motinų.
– O juk labai skauda, mama?
Taip, skauda, ir dėl to motinos dažnai serga.
O mane gimdant tau taip pat skaudėjo?
Taip, skaudėjo, tik apie tai mama daugiau nebegalvoja. Ji patenkinta, kad tu sveikas, geras berniukas ir myli savo mamytę.
Toks paprastas ir tiesus paaiškinimas sukelia pasitikėjimą tėvais, pagarbą ir meilę motinai.
Vėliau vaikas pradeda domėtis ,,Iš kur vaikas pradeda augti?”.
Tuomet paaiškinkite, jog vaikas pradeda augti iš kiaušinėlio, kai jis yra apvaisinamas. Atsakant į šį klausimą, galima pasitelkti žinias, įgytas mokantis botanikos. Pavyzdžiui, galima papasakoti, kad kiekvienas agurko žiedas yra apvaisinamas kitos lyties dulkėmis. Tas dulkes išnešioja vėjas arba bitės. Jei į kurį nors žiedą tų dulkių vėjas ar bitės neužnešė, agurkas neužsimegs.
Vyresniam vaikui galima paaiškinti ir kitus klausimus. Nuo 9 iki 15 metų. Leiskite draugauti. Vaikų dėmesys kitos lyties atstovui pasireiškia įvairiai: drovumu, abejingumu ir net neapykanta.
Mergaitės savo jausmus išreiškia santūriau, švelniau ir subtiliau negu berniukai. Jie mergaites ir apstumdo, žnaibo, apmėto sniego gniūžtėmis, peša už plaukų ir t. t. Kas tai – žiaurumas, neišsiauklėjimas? Greičiau ne, tai tik nevykęs būdas atkreipti į save dėmesį. Berniukams išaiškinkite, kad mergaičių skriausti negalima, kad lyčių skirtumas netrukdo bendrauti ir būti gerais bičiuliais.
Kartais jau ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus berniukai (ar mergaitės) prisiriša prie priešingos lyties asmens taip, kad nustoja egzistuoti kiti draugai ar draugės. Pastebėję tokią vaikų draugystę, jų neužgauliokite, nevadinkite jų marčiomis, žentais, vyrais ar žmonomis ir t. t. Nesukelkite vaikams bereikalingų minčių.