Gatvėje. Nepaisant to, kad dabar darželiuose ir mokyklose yra saugaus eismo pamokos, bet kasmet respublikos keliuose, gatvėse vaikai vis dar žūva. Į autoavarijas dažnai patenka mažyliai, nes jiems trūksta praktinių įgūdžių ir nesugeba paklusti taisyklių reikalavimams. V-IX klasių vaikai dažniau nukenčia ne kaip pėstieji, bet pažeidę dviratininkų, mopedininkų eismo taisykles. Pradinių klasių mokiniai, eidami į mokyklą, nukenčia 2-2,5 karto mažiau negu iš jos grįždami. Todėl pirmokus ne tik palydėkite į mokyklą, bet ir parsiveskite.
Nuo pat mažumės padėkite vaikams įsisavinti ir praktiškai panaudoti išmoktas eismo taisykles. Su jais vaikščiodami mokykite stebėti gatvę. Nepamirškite, kad vaikų elgesys formuojasi mėgdžiojant tėvus.
Eidami per gatvę, nesikalbėkite tarpusavyje ir su vaiku. Šnekos blaško vaiko dėmesį. Visa, kas reikia, vaikui paaiškinkite, stovėdami ant šaligatvio. Neskubėkite pereiti gatvę. Elgdamiesi priešingai, išmokysite vaiką lakstyti ten, kur reikia įdėmiai stebėti, kad būtų užtikrintas saugumas.
Sankryžoje palaukite, kol užsidegs žalias šviesoforo žibintas. Kelis kartus su jumis palaukęs žalio šviesoforo signalo, tą patį darys ir vienas būdamas. Stenkitės gatvę pereiti pažymėtose pėsčiųjų perėjose. Kartu su vaiku stebėkite aplinką, parodykite jam, kad ypač reikia saugotis mašinų, kurios netrukus suks, ir tų, kurios važiuoja dideliu greičiu. Paskui paprašykite, kad jis jums parodytų ir paaiškintų, kokių mašinų reikia ypač saugotis.
Taip palengva susidarys įgūdžiai. Įpratinkite vaiką, kad, žengdamas pirmą žingsnį nuo šaligatvio, automatiškai pasuktų galvą ir apžvelgtų gatvę abiem kryptimis, eidamas per gatvę, apsidairytų kelis kartus, nes gatvėje situacija gali greitai keistis. Vaikas turi įsisąmoninti, jog tuščia gatvė yra apgaulinga, nes į ją gali iš kiemo netikėtai išvažiuoti mašina ar iš už kampo išlėkti motociklas.
Praktinius vaikų įgūdžius ugdykite, vesdami į darželį, vėliau į mokyklą. Paaiškinkite jiems, kad negalima išeiti ar išbėgti i gatvės važiuojamąją dalį pro stovinčio autobuso priekį arba galą, staigiai išbėgti į kelią paskui nuriedėjusį kamuolį. Ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai nesugeba greitai orientuotis susidariusioje situacijoje, neįvertina susidariusio pavojaus. Įpratę prie automobilių, žaisdami ar bėgiodami arti kelio, nekreipia į juos dėmesio, užsimiršta. Todėl neleiskite vaikams arti kelių, gatvių žaisti judrių žaidimų.
