Apsinuodijimą. Dažniausiai vaikai apsinuodija vaistais ir įvairiomis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis buityje. Mažyliai apsinuodija tuomet, kai paragauja vaistų, nuodingų augalų ir grybų, įvairių cheminių medžiagų, įkvepia nuodingų garų ar dujų, kai kompresams imami per stiprūs, ne vaikams skirti tepalai ir tirpalai, kai įgelia vapsvos, bitės.
Dažniausiai apsinuodija 2-4 metų vaikai (berniukai 3 kartus dažniau už mergaites). Šio amžiaus vaikai ragauja viską, nuryja net labai nemalonaus skonio medžiagas. Be to, jie neanalizuodami pamėgdžioja suaugusiuosius. Matydami, kaip jie geria įvairius vaistus, vaikai daro tą patį.
Dauguma vaikų apsinuodija po 17 val., t. y. tuomet, kai jau yra namuose. Jeigu ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų apsinuodijimai yra atsitiktinio pobūdžio, tai 10-15 metų vaikai kartais apsinuodija savižudybės tikslu. Taigi vaistai ir stipriai veikiančios cheminės medžiagos turi būti neprieinamos bet kurio amžiaus vaikams.
Niekada neraminkite vaikų, įduodami jiems ir sandariai uždarytą buteliuką su vaistais,- jie vis tiek jį atsidarys, ir bematant gali įvykti nelaimė. Buteliukus su vaistų likučiais arba nuodais vabzdžiams ir kenkėjams naikinti išmeskite taip, kad vaikas jų nesurastų.
Gyvenimas rodo, kad dažnai vaistai namuose saugomi stalų stalčiuose, spintelėse, neretai tiesiog mėtosi ant lango ar net stalo, iš kur juos lengvai paima bet kurio amžiaus vaikai.
Vaistus laikykite jiems skirtoje vietoje spintelėje arba tokioje spintelėje, kuri kabo aukštai, kad pasistatęs kėdę, vaikas negalėtų jos pasiekti. Jeigu gydytojas paskyrė gerti vitaminus, nepratinkite mažų vaikų išsiimti juos iš dėžutės ar buteliuko.
Vaistus laikykite tose pat dėžutėse, buteliukuose ar pakeliuose, kuriuose jie gauti iš vaistinės. Vaistų vaikui duokite tiksliai pagal gydytojo ir vaistinės darbuotojų nurodymą. Prieš duodami vaistus, pasitikrinkite, ar jau atėjo nustatytas laikas. Kiekvienas vaistas, vartojamas pagal paskyrimą, padeda organizmui nugalėti ligą, tuo tarpu vartojamas neatsižvelgiant į paskyrimą, gali tik pabloginti ligonio būklę.
Nekaupkite namuose vaistų atsargų! Duodamos vaikui namuose esančius vaistus, kaskart patikrinkite, ar jie nepasenę. Žinokite, nėra vaistų, nepavojingų vaikui.
Nelaikykite vaistų buteliukuose, dėžutėse, stiklainiuose ar induose kitokių medžiagų negu nurodyta etiketėje. Sergančiam vaikui vaistus turi duoti žmogus, kuris supranta, kada, kiek ir kokių vaistų jam reikia. Seni žmonės sunkiau orientuojasi, dažniau užmiršta, lengviau su klysta. Taigi vaikui vaistus turi įduoti patys tėvai.
