Sau 3, 2023
14 Views
Komentavimas išjungtas įraše Folacinas (folinė rūgštis) ir Vitaminas H (biotinas)

Folacinas (folinė rūgštis) ir Vitaminas H (biotinas)

Written by

Folacinas (folinė rūgštis).

Folacinas buvo išskirtas iš špinatų lapų. 1946 m. buvo išaiškinta jo cheminė struktūra ir jis susintetintas. Tai geltoni kristaliniai milteliai. Nustatyta, kad folinė rūgštis dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, skatina aminorūgščių sintezę, augimo bei formavimosi procesus (gydant mažakraujystę, kartu su foline rūgštimi reikia vartoti ir vitaminą B12).

Medicininėse knygose rašoma, kad folacinas mažina aterosklerozę, gerina kraujo apytaką ir regėjimą. Žmogus, kuris mažai gauna folinės rūgšties, gali susirgti mažakraujyste, burnos, skrandžio, žarnų gleivinės uždegimu, viduriuoti. Šio vitamino reikia daugiau vartoti geriant antibiotikus, sulfanilamidus, sutrikus žarnyno veiklai.

Avitaminoze žmonės serga rečiau, nes žarnyno mikroorganizmai šį vitaminą sintezuoja. Folinės rūgšties yra kopūstuose, špinatuose, šparaguose, morkose, burokėliuose ir jų lapuose, žaliuosiuose žirneliuose, petražolėse, pomidoruose, bulvėse, arbūzuose, avižose, kviečiuose, bruknėse, taip pat blužnyje, kiaušiniuose, kepenyse ir kt. Per parą žmogaus organizmas šio vitamino turėtų gauti 1-2 mg.

Vitaminas H (biotinas).

Miltelių pavidalo vitaminas H buvo išskirtas iš kiaušinio trynio 1936 m., o vėliau išaiškinta ir cheminė struktūra bei susintetintas. Manoma, kad žmogus avitaminoze gali susirgti vartodamas vaistus, kurie veikia žarnyno mikroflorą, taip pat gerdamas daug žalių kiaušinių. Kiaušinio baltyme yra avidino, kuris žarnyne jungiasi su biotinu, dėl to susidaro nesuvirškinamas junginys.

Vitaminas H reikalingas baltymų ir riebalų apykaitai. Jo trūkstant, sutrinka nervų sistemos veikla, apima mieguistumas, depresija, gali ištikti paralyžius, skauda raumenis, pykina, padaugėja kraujyje cholesterino, susergama dermatitu.

Biotino yra gūžiniuose ir žiediniuose kopūstuose, burokėliuose, bulvėse, svogūnuose, pomidoruose, špinatuose, kepenyse, kiaušiniuose, piene. Per parą žmogaus organizmas jo turėtų gauti 0,15 mg.

Cholinas.

Jis buvo išskirtas iš tulžies sulčių. Be cholino organizmas negali normaliai funkcionuoti. Daugiau jo randama kepenyse, inkstuose, širdyje. Žmogus su maistu gauna pakankamai baltymų, ir organizmas pats pasigamina choliną iš metionino rūgšties. Trūkstant maiste cholino, kepenys riebėja, inkstuose gali atsirasti žaizdų, formuojasi kepenų cirozė, sutrinka kraujo apykaita, kraujas gali išsilieti širdies raumenyje, inkstuose.

Cholinas yra svarbiausia acetilcholino, kuris reguliuoja nervų sistemos veiklą, sudedamoji dalis, taip pat ši medžiaga dalyvauja hormonų sintezėje. Cholinas dalyvauja riebalų apykaitoje, dažnai vartojamas aterosklerozės profilaktikai.

Cholino randama tuose produktuose, kuriuose yra fosfolipidų: kiaušinio trynyje, mėsoje, žuvyje, kepenyse, inkstuose, piene, pupose, žirniuose, gelteklėse, baklažanuose, špinatuose, pomidoruose, miežiuose ir kitur.

Normaliai valgantis žmogus su maistu gauna 2-4 g cholino. Darbininkams, kurie dirba sunkiai arba aukštoje temperaturoje, reikia daugiau cholino.

Inozitas.

Mokslininkai pastebėjo, kad inozitas yra mielių augimo veiksnys. Tai kristalinė, saldi medžiaga. Jis dalyvauja baltymų, angliavandenių, riebalų apykaitoje, yra kai kurių fermentų sudėtinė dalis ir mažina riebalų kaupimąsi kepenyse, stimuliuoja smegenų veiklą, mažina nuovargį.

Žmogus, kuris gauna per mažai inozito, lėčiau auga, pakinta jo oda. Jis taip pat reguliuoja širdies, nervų sistemos veiklą. Manoma, kad inozitą sintezuoja žarnyno mikroflora. Jo randama sėlenose, žaliuosiuose žirneliuose, daigintuose kviečiuose, svogūnuose, špinatuose, arbūzuose, burokėliuose, griežčiuose, kopūstuose, morkose, žemuogėse, kepenyse, vištienoje.

Kiek žmogui reikia inozito, tiksliai nenustatyta, bet manoma, kad, dirbant sunkų fizinį darbą, žindančioms kūdikius motinoms jo reikia daugiau. Su maistu žmogus gauna 1 g, o per parą turėtų gauti 1,0-1,5 g inozito.

Article Categories:
Sveikata

Comments are closed.