Ir gamtoje galima apsinuodyti. Vaikai apsinuodija uogomis, augalų žiedais, stiebais, vaisiais, grybais. Neleiskite jiems ragauti nežinomų uogų, augalų žiedų bei lapų, nerinkite ir nevirkite nežinomų, senų grybų.
Išėję su bet kokio amžiaus vaiku į gamtą, atidžiai jį stebėkite. Pievose, miškuose, upių ir ežerų pakrantėse auga ir nuodingų gėlių bei žolių. Nuodingieji augalai dažnai patraukia savo išvaizda, spalvomis. Nežinomais augalais, jų žiedais bei sėklomis leiskite tik pasigrožėti, uždrauskite juos čiupinėti, juo labiau rauti. Raudonomis gražiomis uogomis vilioja daugelis krūmų. Pavyzdžiui, raudonųjų serbentų uogos auga žemyn nusvirusiomis kekėmis, o kitų krūmų (žalčialunkio, sausakrūmio, karklavijo, ožekšnio) —
arba nedidelėmis krūvelėmis. Jų neleiskite nei ragauti, nei valgyti po vieną, po dvi.
Miške galima aptikti raudonų, persišviečiančių, su baltomis sėkiomis pakalnučių uogų, taip pat juodų baltašaknės ir vitkauogės uogų. Visos jos nuodingos. Vilkauogės uogos atrodo lyg priklijuotos prie lapelių. Pakalnutės uogos būna ant belapių, nulinkusių stiebelių. Baltašaknės stiebeliai lapuoti, uogos pasislėpusios po lapeliais, dažniau po vieną, rečiau po kelias.
Pievose, palaukėse ir miškuose auga daug laukinių augalų, kurių žiedai bei ankštys panašūs į žirnių. Neleiskite vaikams valgyti laukinių augalų ankščių ir jose esančių žirnių.
Ežerų, upelių, tvenkinių pakraščiuose ir šiaip drėgnesnėse vietose auga aukštas (iki 2 m) augalas nuodingoji nuokana. Jos stiebas žalsvas, storas, tuščiaviduris, prie šaknies matyti rausvai violetinių dėmių, kvapas panašus į saliero. Žiedai smulkūs, balti, sukrauti žiedynuose. Lapai trišakiai, plunksniški. Apsinuodijama stiebu darant švilpukus. Paėmę į burną tokį švilpuką ir kelis kartus sušvilpę, vaikai gali labai sunkiai ir net mirtinai apsinuodyti.
Nuodingųjų žolių yra labai daug, sunku jas visas ir išvardyti. Jų veikimas taip pat labai įvairus. Jeigu vaikas paskanavo laukinių uogų, kurių nors augalo dalių, jį tuojau gabenkite į ligoninę. Kartu paimkite augalo lapų, žiedų, sėklų, uogų.
Nevedžiokite vaikų arti bitynų, nes bičių, vapsvų įgėlimas, ypač į veidą, yra pavojingas. Ką daryti įtarus apsinuodijimą? Pastebėję neįprastą vaiko elgesį, pagalvokite, kuo galėjo vaikas apsinuodyti, o gal tai dėl ligos, traumos, galvos smegenų sumušimo, saulės smūgio? Įtarę, jog vaikas apsinuodijo vaistais ar kitomis cheminėmis medžiagomis, patikrinkite vaiko burną, gal jis dar tebečiulpia tabletę, gal rankose ar kišenėse turi daugiau tablečių. Jeigu vaikas turi vaistų, tuoj pat atimkite. Nesvarbu kokia bebūtų vaiko būklė, skubiai iškvieskite greitąją medicinos pagalbą. Paprastai iš pradžių vaiko būklė būna nelabai sunki, bet beveik visada greitai blogėja.
Jeigu vaikas su sąmone, kol atvyks medicinos darbuotojai, pabandykite praplauti skrandį. Vaikui duokite išgerti 3-4 stiklines (žiūrint koks vaiko amžius) pasūdyto šilto vandens, paskui popieriaus tutele pakutenkite ryklę arba giliai į ryklę įkiškite du pirštus, t. y. dirbtinai sukelkite vėmimą. Skrandį praplaukite 2-3 kartus. Gydytojui būtinai parodykite vaistus arba cheminę medžiagą (įpakavimą), kuria, jūsų nuomone, vaikas apsinuodijo. Pasistenkite prisiminti suvartotų vaistų skaičių, kad nors apytikriai būtų galima nustatyti, kiek tablečių vaikas suvalgė.
