KAS YRA RŪKAS?
Daugelis atmosferos reiškinių, turinčių didelę įtaką mūsų gyvybei, priklauso ne nuo pastovių oro elementų deguonies, azoto, angliarūgštės, — o kaip tik nuo nepastovių elementų. Visų pirma tai yra vanduo žmogaus akiai nematomų dujų garų pavidalu. Priklausomai nuo temperatūros jis gali sudaryti ligi keturių procentų oro tūrio. Kiekvienas žino, kad šiltame ore gali būti daugiau vandens garų.
Vandens garai ore nematomi. Mes dažnai klystame, sakydami, kad debesis arba rūkas susideda iš garų. Debesys ir rūkas — tai telkinys smulkių vandens lašelių, kurie atsiranda garų prisotintame ore, jam atvėsus.
Rūkas susidaro tais atvejais, kai ore esantieji garai virsta skysčiu, tai yra įgauna smulkių, mikroskopinių lašelių formą.
Rūko lašelių skersmuo yra 1/300 – 1/150 milimetro; smulkaus dulkstančio lietaus lašų skersmuo — nuo 1/10) ligi 2/5 milimetro, o paprasto lietaus — nuo 1/2 ligi 7 milimetrų.
Vandens lašeliai išsiskiria ne tik dėl oro atvėsimo, bet ir dėl to, kad ore būna vadinamųjų kondensacijos branduolių, pavyzdžiui, iš dūmtraukių (ypač fabrikų) kylančių dūmų arba ugnikalnio pelenų masių (išmetamų ugnikalniui išsiveržus).
Rūkų atsiradimą pagreitina ir anglies degimo produktai: suodžių dalelytės, įvairios druskos ir rūgštys. Dėl šių priemaišų rūkai įgauna juodą arba geltoną atspalvį. Tokie, pavyzdžiui, yra garsieji Londono rūkai. Geltoną Londono rūką miesto gyventojai vadina „žirniene”. Jis yra toks tirštas, jog kartais Londone visiškai sustoja transporto ir pėsčiųjų judėjimas, nors gatvės apšviečiamos net dienos metu.
