Magnis.
Magnis yra plačiai paplitęs žemės paviršiuje. Jis vykdo svarbias biologines funkcijas augalų, gyvūnų ir žmonių pasaulyje. Magnis įeina į chlorofilo, žaliojo pigmento, randamo visuose augaluose, sudėtį. Be magnio nebūtų sintezės. Chlorofilas padeda augalams akumuliuoti saulės energiją, t. y. žmonėms ir gyvūnams pasigaminti maistą.
Magnis buvo atrastas 1808 m., o 1926 m. buvo įrodyta jo svarba gyvūnams. Trūkstant magnio, sutrinka žmogaus augimas, slenka plaukai, formuojasi odos žaizdos, silpsta nervų sistema, atsiranda depresija, svaigsta galva, sutrinka kalcio ir kalio apykaita.
Žmogus, kuris sveria 70 kg, turi 20-28 g magnio. Daugiau kaip pusė jo yra kauluose, kita dalis raumenyse, kepenyse ir organizmo skysčiuose. Kai kurie mokslininkai mano, kad, trūkstant magnio, gali įvykti širdies infarktas.
Nepatariama gerti vandenį, kuriame yra mažai kalcio ir magnio, nes gali pradėti formuotis aterosklerozė. Pastebėta, kad, sergant cukralige, magnio sumažėja ir kraujo plazmoje. Magnis yra tiesioginis kalcio antagonistas.
Magnio yra žemės riešutuose, neluptose bulvėse, piene, avižų, miežių, kviečių grūduose, kopūstuose, kukurūzuose, krienuose, žaliuosiuose žirneliuose, morkose, alaus mielėse. Suaugusiam žmogui per dieną reikia 0,3-0,4 g magnio. Nėščiai ir kūdikį žindančiai motinai jo reikia daugiau.
Geležis.
Geležis gamtoje sudaro 5% žemės plutos. Jau senovės graikai pastebėjo, kad geležis turi ir gydomųjų savybių. Sveiko žmogaus kūne turi būti 4-5 g geležies.
Daugiausia jos yra kraujyje, kepenyse, blužnyje ir raumenyse. Šį elementą organizmas naudoja hemoglobinui gaminti ir kvėpavimo fermentams, be kurių jie negalėtų asimiliuoti deguonies. Hemoglobino geležis lengvai prisijungia deguonį ir lengvai jį atpalaiduoja. Dėl to kraujas išnešioja deguonį po visą organizmą.
Kraujyje geležies daugiausia, todėl, netekus daug kraujo, tuojau ima trūkti ir geležies. Kai organizmui trūksta geležies, sutrinka hemoglobino sintezė sumažėja hemoglobino kiekis raudonuosiuose kraujo kūneliuose arba jie formuojasi mažesni.
Ši liga vadinama anemija.
Geležies daugiau reikia po skrandžio operacijos, kai sumažėja sulčių sekrecija arba sutrikus virškinimui dėl lėtinio kasos uždegimo, kai ilgai vartojami vaistai, kurie pakeičia kasos sulčių fermentus.
Su maistu į virškinimo traktą patekusi geležis, skrandžio sulčių veikiama, jonizuojasi ir redukuojasi iš trivalentės į dvivalentę, kuri lengviau tirpsta vandenyje ir todėl geriau pasisavinama. Manoma, kad žmogaus organizmas pasisavina 5-10% su maistu gaunamos geležies. Vitaminas C padeda trivalentei geležiai virsti dvivalente.
Kasdien su maistu žmogui reikėtų gauti 7-15 mg geležies. Žmogus, kuris gauna per mažai geležies, jaučia nuovargį, išsenka, jam dažnai svaigsta ir skauda galvą, mažėja kraujospūdis, hemoglobinas, prasideda mažakraujystė.
Šie negalavimai būdingesni moterims, nes jos netenka daugiau geležies dėl menstruacijų, gimdydamos ir žindydamos kūdikį. Todėl moterys turėtų daugiau valgyti kepenų, inkstų, kiaušinių, avižinių kruopų, pupelių, žirnių, morkų, slyvų, džiovintų abrikosų, pomidorų, bulvių, kopūstų, ryžių, burokėlių, žemuogių, vyšnių, vynuogių.
Chloras.
Chloras gamtoje sutinkamas tik junginių pavidalu. Dažniausiai jis su natriu sudaro valgomąją druską arba natrio chloridą, kuris reikalingas žmogaus organizmui.
Jau seniai žmogus pastebėjo, kad žalia mėsa, ištrinta druska, negenda. Todėl druską pirmykštis žmogus laikė gyvybės ir amžinybės simboliu. Vėliau žmonės pastebėjo, kad druskingame žemės paviršiuje neauga medžiai, žolė, o labai sūriame vandenyje net ir žuvys nesiveisia. Liaudies patirtis sako, kad druska ne tik palaiko, bet ir naikina gyvybę. Su druska yra susieta daug legendų, padavimų, skelbiančių ištikimybę, draugystę ir kt.
Chloras padeda reguliuoti organizmo skysčių osmosinį slėgį. Jo yra kauluose, odoje. Chloras sudaro druskos rūgštį, esančią skrandžio sultyse. Ji padeda pasisavinti vitaminą B12 ir geležį, skaldo baltymus, naikina mikroorganizmus, patekusius į skrandį su maistu. Daugiau chloro yra gyvūniniuose maisto produktuose. Minimalus chloro poreikis per parą suaugusiems žmonėms apie 1000 mg.
Siera.
Jos yra baltymuose, hormonuose, vitaminuose. Siera sudėtinė svarbių aminorūgščių-metionino, cisteino, cistino dalis. Iš sieros, kurios būna organiniuose junginiuose, medžiagų apykaitos procese susidaro sieros rūgštis. Ji neutralizuoja kai kuriuos medžiagų apykaitos išskiriamus kenksmingus produktus.
Valgydamas daug baltymų turintį maistą, žmogus gauna sieros. Daugiausia sieros yra grūdiniuose, ankštiniuose, mėsos ir pieno produktuose. Per parą žmogui su maistu reikia gauti 1 g sieros.
Vienas iš šaltinių – https://lt.wikipedia.org/wiki/Magnis
